dienviduris

diẽnviduris sm. (1) vidurdienis: Buvo jau diẽnviduris Ėr. Galėjo būt diẽnvidurio metas, kai parvažiavom Srv. Toli dar pavasaris, pačiam diẽnvidury saulė, ir tai dar nešildo Srv. Didi dyvai, kad tai ir į tokį trumpą laiką dienviduryje atsitiko BsMtII204.